klepčiai

×klẽpčiai (plg. rus. кляпцы) sm. pl. (2) 1. Č spąstai, slastai: Sumygo kaip klẽpčiuos J(Ds). Įlindo kiškelis į klepčius Dr. Padėk klepčiùs ant lentynos – ten labiau pelės bėgioja Ktk. Reikia pastatyti klepčiai, maž pagausma kokį žvėrioką Ds. Durnius, radęs klepčiuose lapę, ją prilupė prilupė ir paleidė Sv. Kas daryt – įkliuvau kaip į klepčius! Žmt. 2. prk. pinklės, žabangos: Aš bijau, kad anas klepčiuos neinvest Skdt. 3. spaustuvai, slėgtuvai (pvz., sūriui spausti): Indėk sūrį klẽpčiuos Ds. Atnešk klepčiùs – sūrį paslėgsma Ktk. 4. prietaisas avelės galvai įsprausti, kad nemuštų žindančių ėriukų: Nieko nebus, reiks pritaisyt avelei klepčiai: kai nematys, gal ne taip spardys vaikus Ds. 5. Vb, Sv, Ob prietaisas kastruotų eržilų žaizdoms užveržti.